Ar prezidentas gali pasitraukti iš NATO be Kongreso pritarimo?
Ne, JAV prezidentas negali vienašališkai pasitraukti iš NATO be Kongreso pritarimo. 2023 m. priimtas įstatymas (2024 m. fiskalinių metų NDAA 1250A skirsnis) aiškiai draudžia prezidentui sustabdyti, nutraukti narystę NATO ar pasitraukti iš jos, nebent tam pritartų du trečdaliai Senato balsų arba Kongresas priimtų aktą .
Bent jau NE MANO prezidentas Trumpas yra vienas dalykas, ir tai, regis, įrodo pasauliui, kad jis neturi nė vienos išperkančios savybės. Sąžiningai, negaliu sugalvoti nė vienos. Jo pastarieji išpuoliai prieš NATO organizaciją ir NATO šalis, jų piliečius, jų lyderius yra kurstomi Trumpo / Trumpo narcisizmo, godumo, nežinojimo, fanatizmo, rasizmo, neapykantos ir polinkio į smurtą. Jis negali susitaikyti su tuo, kad NATO nėra tik dar vienas jo turtas, pavaldus jo piktiems užgaidoms ir troškimams. Už NATO, jos valstybes nares, jos narių kariuomenes, jos vieningą vadovybę ir šimtus milijonų gyventojų, kurie yra pasiryžę ginti ir stiprinti laisvę ir demokratiją. Tęskite gerą kovą ir toliau palaikykite NE MANO prezidentą Trumpą / Trumpą ir jo neonacistinę fašistinę administraciją savo vietoje! Iš „ New York Times“ ...
Trumpas vėl užsipuolė NATO dėl karo Irane
Stevenas Erlangeris ir Christopheris F. Schuetze
Stevenas Erlangeris praneša apie NATO ir Europos saugumą. Christopheris F. Schuetze pranešė iš Berlyno.
Prezidentas Trumpas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose įvykusio įtempto susitikimo su karinio aljanso generaliniu sekretoriumi Marku Rutte užsipuolė NATO.
M. Rutte nuvyko į Vašingtoną, norėdamas nuraminti D. Trumpo pyktį dėl NATO narių atsisakymo dalyvauti JAV ir Izraelio kare Irane ir padėti atverti Hormūzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų naftos ir dujų gabenimo kelią. Tačiau M. Rutte pripažino, kad tai nebuvo lengvas susitikimas, pavadindamas jį „labai atviru“ ir „labai atviru“, nepaisant aiškių nesutarimų.
Ponas Trumpas, kuris taip pat skundėsi, kad Aljansas atsisakė perduoti Jungtinėms Valstijoms Grenlandiją – pusiau autonominę NATO narės Danijos teritoriją, – nebuvo patenkintas.
„NATO NEBUVO ČIA, KAI MUMS JŲ REIKĖJO, IR JŲ NEBUS, JEI VĖL JŲ REIKĖS“, – po susitikimo socialiniuose tinkluose rašė jis. „PRISIMINKITE GRENLANDĘ, TĄ DIDELĮ, BLOGAI VALDOMĄ LEDO GABALĄ!!!“
Tačiau ponas Trumpas nepasakė, kad traukia Jungtines Valstijas iš NATO, ir tai buvo tema, kuri turėjo būti aptarta susitikimo metu, pranešė Baltieji rūmai.
Baltuosiuose rūmuose dirbanti spaudos sekretorė Karoline Leavitt trečiadienį citavo D. Trumpą, kuris sakė, kad NATO buvo „išbandyta ir jiems nepavyko“. Ji pridūrė, kad NATO šalys „atsisuko nuo Amerikos žmonių“, kurie padeda finansuoti jų gynybą.
Ponas Rutte CNN sakė priminęs D. Trumpui, kad daugelis NATO sąjungininkių, įskaitant Didžiąją Britaniją, leido Amerikos pajėgoms naudotis savo bazėmis, net jei kai kurie bandė atskirti Amerikos misijas, kurios buvo „gynybinės“ arba „puolamosios“.
„Jis akivaizdžiai nusivylęs daugeliu NATO sąjungininkių ir aš suprantu jo požiūrį“, – sakė p. Rutte. „Tačiau tuo pačiu metu galėjau atkreipti dėmesį į tai, kad didžioji dauguma Europos šalių padėjo įkurti bazes, užtikrinti logistiką, skrydžius virš šalies teritorijos ir užtikrinti, kad jos laikytųsi savo įsipareigojimų.“
Jis pridūrė: „Todėl tai niuansuotas vaizdas.“
Paklaustas, ar ponas Trumpas grasino pasitraukti iš NATO, ponas Rutte atsakė tik: „Tai buvo labai atvira diskusija. Jis aiškiai pasakė, ką mano apie tai, kas įvyko per pastarąsias porą savaičių.“
Dėl savo viešo meilikavimo ir asmeninių patarimų prezidentui derinio ponas Rutte buvo vadinamas „Trumpo šnabždėtoju“. Tačiau jo požiūrį kritikavo kai kurios NATO valstybės , ypač už tai, kad jis pritarė pono Trumpo sprendimui pradėti karą su Iranu, kurį daugelis Aljanso narių laiko nereikalingu ir neteisėtu pagal tarptautinę teisę.
Trečiadienį su D. Trumpu kalbėjęsis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė nenorintis, kad karas Irane dar labiau spaustų Aljansą.
Ketvirtadienį Berlyne žurnalistams jis sakė, kad Vokietija padės „stabilizuoti“ taiką pasibaigus konfliktui. „Norime užtikrinti, kad šis karas, tapęs transatlantiniu streso testu, dar labiau neįtemptų Jungtinių Valstijų ir Europos NATO partnerių santykių“, – sakė jis.
Stevenas Erlangeris yra vyriausiasis diplomatinis korespondentas Europoje, dirbantis Berlyne. Jis rengė reportažus iš daugiau nei 120 šalių, įskaitant Tailandą, Prancūziją, Izraelį, Vokietiją ir buvusią Sovietų Sąjungą.
Christopheris F. Schuetze yra „The Times“ reporteris, dirbantis Berlyne, rašantis apie politiką, visuomenę ir kultūrą Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje.
NATO darbai, kurių reikia vengti Beco
Dar viena Irano karo auka
Reportažas iš Vašingtono
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte šią savaitę vykusį įtemptą susitikimą su prezidentu Trumpu pavadino „pokalbiu“, kuris „iš tikrųjų vyko tarp draugų“.
Ketvirtadienį paskelbtame socialinių tinklų įraše ponas Trumpas šiek tiek kitaip išreiškė savo nuomonę: „mūsų pačių, labai nuvilianti, NATO“ nieko nesupranta, „nebent jiems daromas spaudimas!!!“
Nors karas Irane smarkiai supurtė Artimųjų Rytų padėtį ir sukėlė didelę įtampą pasaulio ekonomikoje, jis dar labiau padidino prarają tarp D. Trumpo ir Amerikos NATO sąjungininkių. Tai įvyko po to, kai šias šalis daugiau nei metus puolė prezidento grasinimai pasitraukti iš aljanso, prasidėję dar per pirmąją jo kadenciją.
Ponas Trumpas ugdo pyktį NATO atžvilgiu, nes jo susitarimas dėl paliaubų su Iranu kabo ant plauko, ir net kai kurie jo šalininkai abejoja, ar Jungtinės Valstijos iš tikrųjų pasiekė savo tikslus. Jis reiškia nepasitenkinimą dėl nesugebėjimo perimti Grenlandijos, nepaisant užkulisinių derybų dėl Danijos salos, kurios, pasak Baltųjų rūmų, vyksta gerai. Ir jis vėl verčia Europos lyderius bandyti sulaikyti jį nuo jų apleidimo, net kai jų šalys sunkiai prisiima JAV karo su Iranu ekonomines išlaidas.
„Kartais turime pasirūpinti politiniu vidaus frontu“, – ketvirtadienį Vašingtone Ronaldo Reigano instituto scenoje sakė Rutte, diplomatiškai primindamas, kad karas Europoje yra labai nepopuliarus. „NATO, žinoma, yra tam, kad apsaugotų europiečius, bet taip pat ir tam, kad apsaugotų Jungtines Valstijas.“
Buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas ponas Rutte pabrėžė, kad JAV kariuomenė gauna naudos iš savo bazių Europoje ir, nepaisant įtampos, naudoja jas kaip karo prieš Iraną pradines vietas. Tačiau didėjantys įtrūkimai Aljanse rodo, kad net jei derybininkams pavyks šeštadienį prasidedančiose derybose susitarti dėl nuolatinio karo pabaigos, randai greičiausiai liks ilgalaikiai.
Karas Irane „tapo transatlantiniu streso testu“, – ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, pripažinęs, kad jo šalis „labai kenčia“ nuo karo sukeltų energetikos rinkos sutrikimų. „Mes nenorime – aš nenoriu – NATO skilimo“.
Pono Trumpo panieka Aljansui gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį, o tai sustiprina jo įsitikinimas, kad europiečiai naudojasi Amerikos saugumo saugumu. Pastaruoju metu jo įniršį sukėlė JAV sąjungininkų atsisakymas pritarti jo sprendimui prisijungti prie Izraelio puolime prieš Iraną, o Didžioji Britanija ir Ispanija apribojo Jungtinių Valstijų galimybes naudoti bazes jų teritorijoje.
Ponas Trumpas eskalavo savo grasinimus NATO net ir ruošdamasis užbaigti karą – nepaisant to, kad prieš prasidedant bombardavimui jis nebandė kurti koalicijos su Europos šalimis. Praėjusią savaitę jis „The Telegraph“ sakė, kad gali visiškai pasitraukti iš aljanso. Pirmadienį, dieną prieš paliaubas, surengtoje spaudos konferencijoje ponas Trumpas savanoriškai pareiškė, kad vis dar siekia kontroliuoti Grenlandiją, pusiau autonominę Danijos teritoriją Šiaurės Atlante.
„Viskas prasidėjo nuo, jei norite sužinoti tiesą, Grenlandijos“, – sakė D. Trumpas, išreiškęs nepasitenkinimą Europos paramos Irano karui stoka. „Mes norime Grenlandijos. Jie nenori jos mums duoti.“
Trečiadienį jis dar kartą patvirtino šią mintį, visų sostinių socialiniuose tinkluose paskelbdamas, kad „NATO nebuvo, kai mums jų reikėjo“ ir kad Grenlandija yra „didelis, prastai valdomas ledo gabalas!!!“
Pono Trumpo grįžimas prie Grenlandijos buvo stulbinantis, turint omenyje, kad sausio mėnesį jis pareiškė, jog su ponu Rutte sudarė „puikų“ pagrindą būsimam susitarimui dėl salos. Nuo to laiko tęsiamos trišalės derybos tarp Grenlandijos, Danijos ir Jungtinių Valstijų pareigūnų. Nėra jokių požymių, kad šios derybos suteiktų Grenlandijos kontrolę Jungtinėms Valstijoms, tačiau Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad administracija optimistiškai vertina derybų eigą.
Ankstesniais metais daugelis D. Trumpo sąjungininkų Vašingtone bandė suvaldyti jo atakas prieš NATO, primindami jam apie galią, kurią Jungtinės Valstijos įgyja galėdamos dislokuoti karius ir karo lėktuvus Europoje. Tačiau pastarosiomis savaitėmis daugelis karo šalininkų Jungtinėse Valstijose prisijungė prie D. Trumpo, stumdami prieš NATO, ypač atsižvelgiant į prezidento nusivylimą dėl Irano kontrolės Hormūzo sąsiauryje.
Trečiadienio vakarą prezidentui artimas „Fox News“ laidų vedėjas Seanas Hannity savo laidoje pareiškė, kad Europa yra „mirštantis žemynas“, ir svarstė: „Nesu tikras, ar verta tęsti NATO veiklą.“
Jackas Keane'as, atsargos generolas, kuriam D. Trumpas 2020 m. įteikė Prezidento laisvės medalį, sakė p. Hannity nemanantis, kad prezidentas pasitrauks iš NATO, nes aljansas „vis dar turi vertės“, tačiau prognozavo, kad tai turės pasekmių.
„Nenustebčiau, jei nenuspręstume dalies savo karių iš Vakarų Europos šalių perkelti į Rytų Europos šalis“, – sakė generolas Keane'as. „Manau, kad greičiausiai ką nors darysime.“
Trečiadienį „The Wall Street Journal“ pranešė , kad D. Trumpas svarsto galimybę perkelti Europoje dislokuotus JAV karius iš šalių, kurios laikomos nepadedančiomis karo pastangoms, į tas, kurios laikomos palaikančiomis, pavyzdžiui, Lenkiją ir Rumuniją. Baltieji rūmai šio pranešimo nekomentavo, tačiau vienas aukštas JAV kariuomenės pareigūnas Europoje teigė, kad šios galimybės yra svarstomos.
Ponas Trumpas daug kartų grasino NATO, tačiau iš esmės išsaugojo status quo. Naujausiame prezidento protrūkyje kai kurie analitikai taip pat įžvelgia pažįstamą polinkį pulti silpnesnę šalį , ypač turint omenyje, kad ponas Trumpas nesugebėjo priversti Irano pasiduoti po penkių savaičių bombardavimo.
„Europos ir NATO puolimas iš tikrųjų neturi jokių vidaus pasekmių“, – sakė Jeremy Shapiro, buvęs Valstybės departamento pareigūnas, dabartinis Europos užsienio santykių tarybos tyrimų direktorius. „Tai gana tipiška Trumpo praktika: kai viskas klostosi ne taip, jis randa silpniausią asmenį kambaryje ir jį apkaltina.“
Reportažą iš Vašingtono rengė Ericas Schmittas , o iš Berlyno – Christopheris F. Schuetze .
Antonas Troianovskis rašo apie Amerikos užsienio politiką ir nacionalinį saugumą „The Times“ iš Vašingtono. Anksčiau jis dirbo užsienio korespondentu Maskvoje ir Berlyne.
Šio straipsnio versija išspausdinta 2026 m. balandžio 11 d. , Niujorko leidimo A skyriuje, 10 puslapyje, su antrašte: „ Karas Irane didina atotrūkį tarp Trumpo ir NATO sąjungininkų“ .
Daugiau apie kovas Artimuosiuose Rytuose
Irano griežtosios linijos šalininkai: Uoliai Islamo Respublikos rėmėjai mano, kad karo sustabdymas deryboms rizikuoja iššvaistyti tai, ką jie laiko sunkiai iškovota persvara .
Ekonominis nuniokojimas Irane : Dėl didžiulio JAV ir Izraelio bombardavimo padarytos žalos sankcijų sušvelninimas bus dar svarbesnis Irano vyriausybei, jai bandant derėtis dėl taikos susitarimo.
Libanas: Tikimasi, kad Izraelio ir Libano ambasadoriai Jungtinėse Valstijose susitiks Vašingtone tiesioginėms deryboms, tačiau galutinio susitarimo, kuris užbaigtų karą Libane, nesitikima iš karto.
Hormūzo sąsiauris: Iranas negalėjo atverti sąsiaurio didesniam laivybos eismui, nes negalėjo surasti visų vandens kelyje išdėstytų minų ir neturėjo pajėgumų jų pašalinti, teigia JAV pareigūnai.
Mirtini smūgiai prieš civilius Irane: „The New York Times“ ir amunicijos ekspertų atlikta vizualinė analizė atskleidė papildomų įrodymų, kad Irano mieste Lamerde sporto salei, mokyklai ir dviem gyvenamiesiems rajonams pataikyta raketa buvo JAV gamybos tikslaus smūgio raketos. Per šiuos smūgius žuvo 21 žmogus, pranešė Irano pareigūnai.
No comments:
Post a Comment