Europos liberalios demokratijos nedalyvavo didžiųjų valstybių viršūnių susitikime Kinijoje, Donaldui Trumpui palaikant savo autoritarinius varžovus.
James C. Reynolds, 2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis, 12:13 GMT
Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Europą nutraukti Ukrainos finansavimą, praėjus kelioms valandoms po to, kai istoriniame Kinijos viršūnių susitikime šiltai pasveikino savo „draugą“ Vladimirą Putiną.
Jungtinių Valstijų , Rusijos ir Kinijos lyderiai užbaigė 90 minučių trukusias derybas Šendžene keturių punktų planu, kaip pertvarkyti pasaulinę tvarką , o nuošalyje buvę Europos lyderiai nerimastingai stebėjo lygiagrečiai Berlyne vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą, surengtą solidarumo su Ukraina labui . Trumpas pasveikino Rusijos lyderį paklausdamas: „Kas jis? Jis mano draugas“, o tada abu pradėjo derybas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Vėliau Trumpas sušaukė susitikimą su vadinamąja Norinčiųjų koalicija Vokietijoje, kuriame, be kita ko, dalyvavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JAV vyriausiasis vadas išreiškė susirūpinimą dėl milijardų dolerių vertės pagalbos, teikiamos Ukrainai iš Europos, teigia Europos pareigūnai „Politico“ ir „Telegraph“ pranešimuose , pabrėždami, kad šalys galėtų sutaupyti pinigų, jei karas pasibaigtų.
Neįvardytas JAV pareigūnas vėliau „Politico“ sakė , kad teiginys, jog Trumpas liepė lyderiams nutraukti finansavimą Kijevui, „netikslus“, o pakartojo savo norą užbaigti konfliktą.
Baltųjų rūmų atstovas taip pat tvirtino, kad raginimas yra pozityvesnis, sakydamas „Politico“ : „Prezidentas pabrėžė, kad karas yra labai brangus žmonių gyvybių ir finansavimo prasme, ir visi turėtų siekti taikos, nes tai išgelbės gyvybių ir pinigų, kuriuos bus galima investuoti į mūsų šalių gynybą ir gerovę.“
Anksčiau ketvirtadienį Putinas, Trumpas ir Xi Jinpingas paskelbė vadinamąją „taikos deklaraciją“, kurioje įsipareigojo skatinti Jungtinių Tautų reformas , didinti iškastinio kuro tiekimą, ginti valstybių pareigūnų imunitetą tarptautiniuose teismuose ir vesti derybas dėl branduolinio ginklo platinimo prevencijos.
„Mes tikrai kuriame istoriją“, – susitikimo pradžioje Trumpas sakė Xi Jinpingui ir Putinui. „Jokia taika niekada nebuvo sukurta atsisakant galimybių bendrauti.“
Tačiau šis tonas sukėlė nerimą Europoje, kur lyderiai perspėjo Trumpą, kad Putinas „nėra mūsų draugas ir niekada nebus“.
„Manau, kad po šiandienos susitikimo Putinas dar labiau įsidrąsės“, – Berlyne vykusiame Norinčiųjų koalicijos susitikime sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
„Jis atrodo laimingas. Deja, tai nėra geras ženklas pasaulio taikai. Tai nėra geras ženklas Ukrainai. Todėl manau, kad tai, kas iš to išeis, deja, dar labiau smogs mums, europiečiams.“
Netrukus šias baimes papildė Putino retorika – Rusijos prezidentas po trišalio susitikimo paskelbė griežtą pareiškimą.
Teigdamas, kad paprašė savo Saugumo Tarybos apsvarstyti galimybę sustabdyti atakas jūroje ir prieš energetikos objektus, jis pridūrė: „Po smūgių Krymo tiltui nebus jokių susitarimų. Mes atsakysime į šiuos smūgius.“
„Ir noriu, kad visi žinotų: manau, kad mūsų atsakas bus daug skausmingesnis nei tas, kurį Kijevo režimas padarė tiltui.“
Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad šią savaitę jau trečią kartą smogė kelio ir geležinkelio tiltui – ilgiausiam Europoje ir Putino Rusijos simboliui.
Putinas toliau išreiškė susirūpinimą dėl Europos karių Ukrainoje ir apkaltino Europą ir Ukrainą atsisakius daryti „nuolaidas“, kad karas būtų baigtas.
Rusijos prezidentas, kurio Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ieško dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, anksčiau tą dieną išeidamas iš susitikimo su Trumpu, kuriame buvo aptarta penkerius metus trunkančio neišspręsto konflikto padėtis, šypsojosi.
Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad karas buvo pagrindinė pokalbio tema per jų 35–40 minučių trukusį pokalbį akis į akį ir kad jie taip pat aptarė šiltėjančius santykius tarp savo šalių, o šie komentarai greičiausiai sukels nerimą Europoje, kuri iki šiol buvo atsisakiusi derybų dėl karo pabaigos.
Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Ukraina nebuvo „centrinė tema“ vėlesniame trišaliame susitikime ir nebuvo aptarta grupės keturių punktų plane. Xi Jinpingas iš esmės vengė pasisakyti apie šį sunkiai išsprendžiamą konfliktą, vadindamas jį Europos problema.
Susitikimas Šendžene buvo lyginamas su 1945 m. Jaltos konferencija tarp JAV, Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos, kuri įteisino įtakos sferas ir tapo trumpiniu, reiškiančiu didžiųjų valstybių susitarimus, primestus mažesnėms šalims.
Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasinaudojo išpuoliu ant tilto, kad sumenkintų palyginimus su Jalta.
„Šendženas nėra Putino svajonių Jalta. Tuo tarpu Rusija okupuotame Ukrainos Kryme praktiškai prarado tiltą į tikrąją Jaltą“, – rašė jis socialiniuose tinkluose. „Laikas jam pabusti, susivokti ir užbaigti karą, kurio jis niekada negali laimėti.“
Trys lyderiai bendrame pareiškime sutarė, kad TBT ir kitos „panašios institucijos“ neturi piktnaudžiauti savo jurisdikcija, o Trumpas teismą pavadino „nekontroliuojamu“, kritikuodamas tai, ką pavadino pernelyg dideliu įgaliojimų viršijimu.
JAV ir Kinija nėra pasirašiusios Romos statuto ir nėra saistomos reikalavimo valstybėms narėms vykdyti jos arešto orderius. Trumpo sąjungininkas Izraelyje, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, taip pat turi išduotą arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazos Ruože.
Lyderiai taip pat teigė norintys užtikrinti „stabilius energijos srautus“ ir padidinti rafinuotų naftos produktų gamybą po to, kai Trumpo karas Irane ir Putino karas Ukrainoje prisidėjo prie rekordinių naftos kainų šiais metais.
Vasarį baigė galioti JAV ir Rusijos branduolinių ginklų mažinimo sutartis, panaikindama paskutinius teisiškai įpareigojančius apribojimus tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių valstybių. Putinas neseniai perspėjo, kad gali panaudoti branduolinius ginklus, jei Vakarai bandys atkirsti Kaliningradą nuo likusios Rusijos dalies.
Nepaisant Šendžene padarytų pareiškimų, Lindsay Newman, Chatham House koledžo mokslinė bendradarbė, „The Independent“ sakė , kad viršūnių susitikimas buvo „istorinis labiau savo forma, o ne turiniu“.
„Nors šie klausimai išlieka geopolitiškai aktualūs, jie apeina tokias svarbias naujienas kaip karas Ukrainoje, tebesitęsiantis konfliktas Irane ir pasaulinis energijos bei įperkamumo spaudimas“, – sakė ji.
„Kaip ir minėjo Trumpas, bendra diplomatija yra teigiamas signalas, tačiau diskusijos Šendžene paliko neatsakytus klausimus ir neišspręstus svarbiausius testus.“
Hillary Clinton kaltina Trumpą humanitarinės krizės Ukrainoje „pagalba ir kurstymu“
Buvęs valstybės sekretorius „The New York Times“ parašė straipsnį, kuriame kritikavo Trumpo trišalį susitikimą su Putinu ir Xi Jinpingu.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ketvirtadienį kandžiame „New York Times“ straipsnyje pareiškė, kad prezidentas Donaldas Trumpas, regis, „padeda ir kursto“ humanitarinę krizę Ukrainoje.
2016 m. demokratų kandidatas į prezidentus parašė „New York Times“ nuomonės straipsnį pavadinimu „Ką Trumpas turėjo pasakyti Putinui“, kuriame kritikavo ketvirtadienį įvykusį trišalį Trumpo susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Baltieji rūmai paskelbė „JAV, Rusijos ir Kinijos valstybių vadovų deklaraciją dėl taikos“, kurioje teigiama, kad trys lyderiai ketina bendrauti dėl branduolinės rizikos mažinimo ir branduolinių ginklų platinimo prevencijos, tačiau Clinton tuo nepatenkinta.
„Stiprus, strateginis Amerikos prezidentas turėjo pareikalauti, kad Rusijos kariuomenė nustotų bombarduoti Ukrainos civilius gyventojus ir naikinti jų energetikos bei vandens infrastruktūrą“, – rašė Clintonas .
„Jis turėjo įspėti poną Xi Jinpingą, kad Kinija sumokės už paramą Rusijos karo mašinai“, – tęsė Clintonas. „Ir jis turėjo aiškiai pasakyti ponui Putinui, kad jo pastangos šią žiemą priversti Ukrainos žmones paklusti žlugs – nes ukrainiečiai yra tvirtesni, nei mano ponas Putinas, ir nes Jungtinės Valstijos bei mūsų NATO sąjungininkės padvigubins jų paramą.“
Tada Clintonas pareiškė: „Niekas nesitikėjo, kad ponas Trumpas ką nors panašaus padarys. Pirminiai pranešimai rodo, kad jis to nepadarė.“
Clinton apkaltino Trumpą „pasiteiskinus Rusiją“, kai šis pareiškė, kad Putinas galėtų būti dar griežtesnis Ukrainos atžvilgiu.
„Pastaraisiais mėnesiais Jungtinės Valstijos iš tikrųjų sumažino savo paramą Ukrainai“, – rašė Clinton, atkreipdama dėmesį į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius apie sutrikdytą prieigą prie „Starshield“.
„Administracijos veiksmai įdrąsino Rusijos diktatorių, sumažino tikimybę, kad jis nusileis taikos labui, ir pakenkė Ukrainos gebėjimui apsiginti“, – rašė Clinton.
„Sausio mėnesį naujosios demokratų daugumos Kongrese turėtų ištirti pono Trumpo pataikavimą Rusijai ir daryti jam spaudimą, kad jis labiau paremtų Ukrainą“, – tęsė ji. „Tačiau Ukrainos žmonės negali tiek ilgai laukti.“
Clinton rašė: „Ukrainos miestai šią žiemą liks be šildymo ar elektros“, o Putino „akivaizdus tikslas – sukelti milijonams žmonių mirties nuo sušalimo pavojų ir sukelti pabėgėlių antplūdį į likusią Europą“, prieš paragindama „dabartinį apgailėtiną Kongresą“ paraginti Trumpą padėti.
Clinton savo nuomonės straipsnį užbaigė pareikšdama: „Sausio mėnesį naujasis Kongresas turėtų žengti toliau ir priimti papildomą paramą Ukrainai, kad padėtų jai laimėti šį karą. Dabar laikas veiksmams, o ne nuolaidžiavimui.“
Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti iš karto neatsakė.
„Heritage Action“ žiniasklaidos bendradarbis Timas Youngas išjuokė „vieną iš Rusijos apgaulės architektų“, kuris pasisakė apie tai, ką prezidentas turėjo pasakyti Putinui.
„Kiekvieną kartą, kai matau Hillary Clinton sakant kažką panašaus į tai, ką prezidentas „turėtų daryti“, prisimenu jos socialinių tinklų įrašą, kuriame jis pasveikino būsimą prezidentą „su gimtadieniu“ ir įkėlė jaunesnės jos nuotrauką“, – „Fox News Digital“ sakė Young. „Tai tik rodo, kad ji pavydi, jog jos ten nėra.“
Youngas taip pat teigė, kad Clinton komentarai įrodo, jog „ne tik respublikonai nieko nepasimokė iš rinkimų vidurio kadencijos“.
„Iš jos komentarų aišku, kad ji pasisako už amžiną karą su Ukraina ir Rusija, o karai yra priešingi tam, ko nori Amerikos žmonės“, – teigė Youngas.
Prie šio pranešimo prisidėjo „Fox News Digital“ žurnalistas Alexas Nitzbergas.



No comments:
Post a Comment